galbût ðiandiena að netoks koks bût galëèiau jei supraðèiau þemiðkus dësnius ir tiesas jei numatyèiau tai kas bus jeigu atspëèiau kad lietus nakèiai atëjus bels á langà jeigu atspëèiau kad diena bus apsiniaukus ir drëgna geltoni krantai jûros begalybëj þaidþiantys vaikai smëlio pilyse mano pëdos ten dar neiðsitrynë kaip sugráþt atgal kaip atgaut save durys uþvertos ir tyloj lûpos ðnabþdës kaþkà nebyliai ðauksmas begarsis nuskambës að neþinau kas bus vëliau viskas praëjo kas ateis jeigu jau nieko nebeliko jei paskutiniai traukiniai pasieke tolimas stotis ieðkojau dþiaugsmo tik jame paskendo viltys paskutines að troðkau degti ugnyje bet dûmai nuodijo akis nesitikëjau kad diena pavirs á juodà tamsià naktá að taip ilgai þudþiau save ir negalvojau kad pavyks Linkëjimas ið Ryèio nuo Maþeikiø