Man atrodo laikas sukt ið ðito kelio   Kur apgavo vakar ir apgaus rytoj   Kur net medþiai pakelës nelinki gero   Kur paliksi vienas mirtinoj kovoj      Negirdëti juoko negirdëti verksmo   Tiktai vëjas kaukia ausyse   Nëra laimës meilës gërio dþiaugsmo   Neapykanta skausmas akyse      Man atrodo laikas spjaut á ðità purvà   Ir ieðkoti tyro bëganèio vandens   Laikas su ðaknim iðrauti dvasios skurdà   Ir gyvent tylëjimu rudens      Að matau kaþkur toli jau auðta rytas   Tokios saulës niekada dar nemaèiau   Èia ðalia naktis juoda ir meilë iðvaryta   Nori su manim suspëti eik greièiau