Isvaduota jegu, tamsoje isaustu   Dvasios gelmese bunda galia   Dovanota rusciu zveriaveidziu Dievu   Virs kariaunos iskyla kruvina veliava      Urzgia, staugia kariai, nuramint nepavyks   Kraujo troskulio ju arsiose sirdyse   Kojos nesa pirmyn, akys iesko aukos   Musio pradzia paskelbs nuridenta galva      Uzvaldo krauju persisunkus aistra   Ir akys isiplieskia pykcio liepsna...      Kraujas tryksta stulpais, stojas piestu zirgai   Is zaizdu kamuoliais verzias zuvusiu veles   Lauka gaubia migla, apzavu sukelta   Is landyniu savu protuos smelkiasi zverys      Temsta akys kariu, aptaskytos krauju   Tai, kas buvo zmogaus, tapo valioj zveries   Ginklus keite nagai, veidai virto nasrais   Priesa griebus ranka traiske lokio jega      Pagimdyti vilku ir zindyti krauju   Priesu kaukolem zaide uzauge miske   Karo mena ivalde is Dievu uzdraustu   Gime tam, kad numirtu musio lauke      Verdantis kraujas tryksta jega   Mirties sekla paseja priesu sirdyse      Siaubas skaide placias maldininku gretas   Mirtis myne ju veliavas zemen   Kraujy skendo balti kryznesiu angelai   Kryzium liko gulet daugel kunu kryzmu      Melskis ar nesimelsk savo dievui, sunie   Svetimsali kryziuotu apsiaustu   Tavo varda ant zemes parasysiu krauju   Ir isplesiu suns sirdi is krutines tavos      Su krauju atejes is seniausiu laiku   Tartas siaubo sukaustytom lupom   sirdyje israizytas nagu, pasleptas randu   Uzkeiktas kario zenklu vardas...   VILKOLAKIAI!