Vasario siaurys kinke vejus namon   Perpjautom gerklem inkste vokieciu sunys   Varnai suko ratus virs degesiu kruvu -   Livonija puole po kojom lietuviu!   Kas svetima buvo siai zemei sventai   Isnyko su dumais, krauju nutekejo,   Kur dar pries dvi saules skambejo   Keista gargaliuota kalba   Dabar plytejo dykra   Ir ziezirbom vejas kalbejo      Pazvelki, kryzeivi, i mano akis   Kas tai per sviesa, kuri sklinda is ju   Kur dauzo i sipulius tavo nieksiska zvilgsni!   Kas tai per ugnis, kuri dega sirdy   Kur liepsnoja juoda nekentimo liepsna   Kas tai per jega, kuri rankom plikom   Traisko tave gelezini!      Girgzdejo apkrauti rogiu kaustytu remai   Dziugiai prunkste zirgai   Namu veja uzuosdami   Pergales grobi ant kupros   Pergales slove sirdy   Neses lietuviai   Kunigaikscio Treniotos namo vedami      Paskendusia isdavysteje   Ryga jau gaube tamsa.   Kryznesiu isverstskuriu buriai   Pasaloj lauke lietuviu   Nakties danguje sidabriniu kardu   Debesis skrode Menulis   Kazkur tolumoj nuaidejo   Stovyklos sargu aimana   Lyg kraupiausiam sapne   Aplink sujudo tamsa   Mirtina menulio sviesa   Suzibo kardu asmenyse   Kas priesu liko gyvas   Dekojo saviems nelabiems ir sventiems   Kad isnese nieksiska kaili   Is mirtinu gniauztu lietuviu   ...Tokiu nedaug buvo!